dantininkas

dantiniñkas, -ė smob. (2) 1. Prk kas dantingas, moka pašiepti. 2. M, Š dantų gydytojas: Dėl ko rūdija dantys ir kaip nuo to apsisaugoti? Reikėtų apie tai dantininko paklausti Vd.